artokas

artókas, -a adj. (1) 1. Š apyartis (vietos atžvilgiu).

artóka n.: Nekurkim čia ugnies, artóka triobos, gali užsidegt Kp. artókai adv., artokaĩ: Artókai meti žemes, mesk toliau, tai ne taip slinks griovys Kp. Artokaĩ trobos prie viena kitai Ds.

2. apyartis (laiko atžvilgiu).

artóka n.: Jau artóka vakaras Gs.

3. apyartis (giminystės, santykių atžvilgiu): Kaimynas artókas buvo dėdė Lkš.